Raštiškos sutartys be notaro: ką reikia žinoti Lietuvoje?
Teisinės sutarties svarba
Raštiška sutartis yra vienas iš populiariausių teisinių instrumentų, kuriuo dvi ar daugiau šalių susitaria dėl tam tikrų įsipareigojimų ir teisių. Nepaisant ją sudarančios formos ar aplinkybių, sutartis yra teisinis dokumentas, reguliuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK). Tačiau iškyla klausimas – ar raštiška sutartis galioja, jei ji nebuvo patvirtinta notaro? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo sutarčių rūšies, jų turinio ir įstatyminių reikalavimų.
Raštiškos sutarties sąvoka ir galiojimas
Remiantis LR CK, raštiška sutartis yra abiejų šalių suderintas susitarimas, išreikštas rašytine forma ir pasirašytas abiejų pusių. Tuo tarpu notaro patvirtinimas nėra būtinas visiems raštiškiems sandoriams, nebent to reikalauja konkretūs teisiniai aktai. Paprastai raštiška sutartis galioja ir be notaro patvirtinimo, jei ji atitinka šiuos pagrindinius kriterijus:
1. **Sutarties turinys yra aiškiai išdėstytas** – abi šalys turi aiškiai suprasti savo teises ir pareigas.
2. **Abi šalys išreiškia valią pasirašydamos sutartį** – pasirašymas parodo šalių sutikimą laikytis sutarties sąlygų.
3. **Sutartis nepažeidžia įstatymų ir viešosios tvarkos** – dokumentas privalo būti sudarytas laikantis Lietuvos teisės normų.
Kokių sutarčių atveju reikia notaro dalyvavimo?
Nepaisant to, kad daugeliui raštiškų sutarčių nereikia notarinio patvirtinimo, tam tikrais atvejais jis yra privalomas. Lietuvos teisė numato, kad kai kurių rūšių sutartys turi būti patvirtintos notaro, kad būtų laikomos galiojančiomis. Štai keletas svarbiausių sutarčių kategorijų:
1. **Nekilnojamojo turto sandoriai** – pagal LR CK nekilnojamojo turto perleidimo (pvz., pardavimo, dovanojimo) sutartys dažniausiai turi būti patvirtintos notaro. Be šio patvirtinimo sandoris gali būti laikomas negaliojančiu.
2. **Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartys** – kai sutuoktiniai sudaro priešvestuvinę ar skyrybų turto pasidalijimo sutartį, ją taip pat privalo patvirtinti notaras.
3. **Kredito hipotekos sutartys** – sutartys, kuriose numatyta nekilnojamojo turto hipoteka, taip pat turi būti notariškai patvirtintos.
4. **Testamentai** – nors pastarieji nėra sutartys tiesiogine prasme, testiškai paliekami liudijimai dėl turto paveldėjimo privalo būti tvirtinami notaro.
Jei raštiška sutartis privalo būti notariškai patvirtinta, bet šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, ji gali būti pripažinta negaliojančia teisme. Tokiu atveju šalys gali susidurti su rimtomis teisinėmis pasekmėmis.
Raštiškos sutarties galiojimo sąlygos be notaro
Daugeliu atvejų raštiška sutartis gali turėti teisinę galią ir be notaro įsikišimo, jei nėra specialių teisės aktų reikalavimų. Štai pagrindinės sąlygos, kurios užtikrina tokios sutarties galiojimą:
1. **Šalių tapatybės nustatymas** – būtina užtikrinti, kad sutartį pasirašo asmenys, turintys reikiamą teisinį subjektiškumą ir veikimo laisvę. Kitais žodžiais tariant, abi pusės turi būti veiksnios ir teisėtos sandorio šalys.
2. **Sutarties turinys** – sutartis turi būti suformuluota tiksliai ir aiškiai, aprašant visus esminius sutarties sąlygas. Šalių teisės ir pareigos turi būti nustatytos taip, kad ateityje būtų išvengta nesusipratimų.
3. **Pasirašymas** – raštiškos sutarties galiojimą patvirtina abiejų šalių parašai. Pasirašymas rodo šalių sutikimą su sutarties sąlygomis ir jų pasiryžimą laikytis įsipareigojimų.
Rašytinio įrodymo reikšmė
Raštiška sutartis ne tik užtikrina šalių įsipareigojimą, bet ir veikia kaip įrodymas teisme. Jei tarp šalių kyla ginčų, raštiška forma palengvina ginčo nagrinėjimą, nes sutarties turinys yra dokumentuotas. Net ir be notaro patvirtinimo, tokia sutartis yra laikoma rašytiniu įrodymu, kuris gali būti pripažintas teisme, jei patvirtinami jos sudarymo aplinkybės ir autentiškumas.
Ką daryti nesant notaro patvirtinimo?
Jei sutartis negali būti tvirtinama notaro arba abi šalys nusprendžia tokios paslaugos nesinaudoti, svarbu pasirūpinti keturiais pagrindiniais elementais:
1. **Tiksliu sutarties turiniu** – galima detalizuoti įsipareigojimus, atsakomybę, atsiskaitymo sąlygas ir kitus esminius aspektus.
2. **Šalių parašų tikrumu** – pageidautina, kad pasirašant sutartį dalyvautų bent keli liudytojai arba sandorio tapatybę patvirtintų trečias asmuo.
3. **Sutarties registracija** – kai kuriais atvejais rekomenduojama sutartį registruoti specialiame registre (pvz., nekilnojamojo turto registre).
4. **Elektroninė forma** – šiuolaikinė teisinė praktika leidžia naudoti elektronines sutartis, kurios pasirašomos naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą.
Išvados
Raštiška sutartis, net jei ji nėra patvirtinta notaro, Lietuvoje gali būti galiojanti ir turėti teisinę galią, jei laikomasi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų. Tačiau kai kurioms specifinėms sutarčių rūšims notaro dalyvavimas yra neišvengiamas, o jo nebuvimas gali padaryti sutartį negaliojančia.
Taigi, pasirašant raštiškas sutartis, svarbu ne tik tinkamai jas sudaryti, bet ir įvertinti, ar reikia notarinio tvirtinimo. Jei kyla klausimų dėl konkrečios sutarties galiojimo ar jos formos, geriausia pasitarti su teisininku, kuris gali padėti išvengti galimų teisinių problemų ir užtikrinti, kad dokumentas bus tinkamai parengtas.