Antikūnų testai nuo COVID-19 tapo viena iš svarbių priemonių, siekiant įvertinti žmogaus imuninį atsaką į virusą bei vakcinaciją. Kada ir kodėl jie galioja? Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, egzistuoja keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, norint tinkamai įvertinti antikūnų testų naudojimo laiką ir svarbą. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius antikūnų testų ypatumus ir jų galiojimo aplinkybes.
Kas yra antikūnų testas?
Antikūnų testas – tai kraujo serumo arba plazmos tyrimas, skirtas nustatyti, ar žmogaus imuninėje sistemoje yra antikūnų prieš tam tikrą virusą (šiuo atveju SARS-CoV-2, sukeliantį COVID-19 ligą). Antikūnai – tai specifiniai organizmo gaminami baltymai, padedantys kovoti su patogenais, tokiais kaip virusai ir bakterijos.
Antikūnų tipai
Antikūnai yra skirstomi į keletą tipų, tačiau dažniausiai kalbame apie šiuos du:
– IgM antikūnai: Jie atsiranda ankstyvose infekcijos stadijose ir rodo aktyvią infekciją.
– IgG antikūnai: Šie antikūnai atsiranda vėliau ir yra susiję su ilgalaikiu imunitetu.
Kraujo mėginys dažniausiai tiriamas dėl IgG antikūnų, nes jie rodo, kad žmogus arba pasveiko po infekcijos, arba buvo sėkmingai paskiepytas.
Kada Lietuvoje galioja antikūnų testas?
COVID-19 pandemijos metu Lietuvos sveikatos apsaugos institucijos nustatė tam tikras taisykles ir aplinkybes, kada galima pasikliauti antikūnų testo rezultatais. Tam įtakos turi būtent testo tikslas – ar siekiama patvirtinti persirgtą COVID-19 infekciją, ar įvertinti organizmo atsaką į vakcinaciją.
1. Po persirgimo COVID-19
Antikūnų testas, kuris aptinka IgG antikūnus, gali būti atliekamas siekiant patikrinti, ar žmogus sirgo COVID-19 ir ar jo organizmas sukūrė imunitetą prieš virusą. Lietuvoje rekomenduojama tokį testą atlikti praėjus bent 2–3 savaitėms nuo simptomų pradžios arba nuo galimos infekcijos datos. Šis laikotarpis yra svarbus, nes antikūnų gamyba prasideda ne iš karto, o imuninė sistema turi laiko reaguoti.
2. Po vakcinacijos
Antikūnų testas gali būti naudojamas tam, kad būtų įvertintas vakcinacijos veiksmingumas. Paprastai antikūnų lygis tiriamas praėjus 2–4 savaitėms po paskutinės vakcinos dozės. Svarbu paminėti, kad skirtingi žmonės gali sukurti skirtingą imuninį atsaką į tą pačią vakciną, todėl antikūnų lygis gali labai skirtis.
Ar vakcinuotiems žmonėms tokie testai būtini? Oficialiai tokie testai nėra privalomi, tačiau gali būti naudingi specifinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei žmogus serga imuninės sistemos ligomis arba jo imunitetas yra nusilpęs dėl kitų priežasčių.
3. Teisės aktų ir galiojimo apribojimai
Lietuvoje teisės aktai nustatė, kad antikūnų testo rezultatai gali būti naudojami kaip įrodymas persirgus COVID-19 iki tam tikros datos (per pandemiją taikytos laikinos galiojimo taisyklės). Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios taisyklės gali būti keičiamos atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Todėl svarbu stebėti SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos) pateikiamus atnaujinimus.
Kaip atliekamas antikūnų testas Lietuvoje?
1. Registracija
Pirmasis žingsnis – tai registracija tyrimui. Didžioji dalis Lietuvos medicinos įstaigų ar laboratorijų reikalauja išankstinės registracijos, kurią galima atlikti telefonu arba internetu.
2. Mėginio ėmimas
Pats tyrimas atliekamas imant kraujo mėginį. Tai yra greitas ir neskausmingas procesas, kuris paprastai trunka keletą minučių.
3. Rezultatų interpretavimas
Antikūnų testo rezultatus galima pamatyti per 1–3 dienas (priklauso nuo laboratorijos). Svarbu žinoti, kad teigiamas rezultatas nereiškia, jog žmogus yra 100 % apsaugotas nuo naujos infekcijos. Rezultatai rodo tik imuninį atsaką, tačiau jų kiekis gali mažėti laikui bėgant.
Ką reikia žinoti apie antikūnų testų tikslumą?
Nors antikūnų testai yra naudinga priemonė, jie taip pat turi ribotą tikslumą.
1. Tikslumo priklausomybė nuo laiko
Testo rezultatas ypač priklauso nuo to, kada jis atliekamas po infekcijos ar vakcinacijos. Per anksti atliktas testas gali parodyti klaidingai neigiamą rezultatą, nes organizmas dar gali būti nepagaminęs pakankamo antikūnų kiekio.
2. Netikslumai dėl kokybės
Rinkoje yra skirtingos kokybės antikūnų testai. Lietuvoje rekomenduojama naudotis pasitikėjimą keliančių laboratorijų paslaugomis, kurios atitinka Europos Sąjungos reglamentus.
Ar visi žmonės vienodai gamina antikūnus?
Ne visi žmonės gamina vienodą antikūnų kiekį. Imuninį atsaką gali slopinti:
– Chroniškos ligos (pvz., diabetas, vėžys).
– Imunosupresinių vaistų vartojimas.
– Vyresnis amžius.
Dėl šių priežasčių net ir neigiamas antikūnų testo rezultatas nebūtinai reiškia, kad žmogus neturi imuniteto – kitokią apsaugą gali suteikti ląstelinis imunitetas, kurio tokie testai nevertina.
Ar antikūnų testas pakeičia vakcinaciją?
Antikūnų testai jokiu būdu nepakeičia vakcinacijos. Vakcinos ne tik skatina organizmą gaminti antikūnus, bet ir stiprina ląstelinį imunitetą. Testavimas – tai tik pagalbinė priemonė, padedanti įvertinti imuninį atsaką.
Išvados
Lietuvoje antikūnų testas gali būti vertinga priemonė, norint įvertinti organizmo reakciją į COVID-19 ligą ar vakcinaciją. Tačiau, norint, kad rezultatai būtų patikimi, svarbu tinkamai pasirinkti tyrimo laiką ir laboratoriją. Nepamirškite, kad net ir turint teigiamą antikūnų testo rezultatą, reikia išlikti atsargiems ir laikytis bendros saugos nurodymų – pandemija parodė, kad imunitetu pasitikėti galima, tačiau atsainumas gali kainuoti brangiai.