Socialinis draudimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių žmogaus socialinį saugumą tiek dirbant, tiek netekus darbo. Tačiau, kai asmuo nutraukia savo darbo santykius, kyla klausimų, kiek laiko galioja socialinis draudimas ir kaip išsaugoti socialinę apsaugą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje veikia socialinio draudimo sistema asmenims, išėjusiems iš darbo, ir kokie veiksniai lemia jo galiojimo trukmę.
Kas yra socialinis draudimas?
Socialinis draudimas – tai valstybinė sistema, kuri užtikrina gyventojų socialinę apsaugą ir finansinę paramą įvairiais gyvenimo atvejais, pvz., ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės, pensijos ar darbo netekimo atvejais. Lietuvoje šią sistemą administruoja „Sodra” – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Dirbantys asmenys gauna prieigą prie šių paslaugų per darbdavio mokamus socialinio draudimo įmokas arba per savarankiškai mokamas įmokas. Bet kas nutinka, jei darbo santykiai nutrūksta? Kiek ilgai galima tikėtis, kad socialinis draudimas ir susijusios garantijos išliks?
Socialinio draudimo galiojimas išėjus iš darbo
Pirmiausia svarbu žinoti, kad socialinio draudimo galiojimo trukmė priklauso nuo to, kokio tipo draudimu buvo apdraustas asmuo ir ar jis imsis kokių nors veiksmų po darbo sutarties nutraukimo. Skirtingos socialinio draudimo rūšys (pavyzdžiui, sveikatos draudimas, nedarbo draudimas, pensijų draudimas) gali turėti skirtingas galiojimo trukmes ir sąlygas.
Sveikatos draudimas išėjus iš darbo
Sveikatos draudimas Lietuvoje yra viena iš svarbiausių socialinio draudimo dalių, nes jis suteikia teisę gauti nemokamas ar kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Po to, kai asmuo išeina iš darbo, sveikatos draudimas galioja dar **du mėnesius nuo atleidimo dienos**, jei už tą laikotarpį buvo sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad pasibaigus šiam laikotarpiui, sveikatos draudimą reikia užtikrinti kitokiu būdu, pavyzdžiui:
– Pradėti savarankiškai mokėti PSD įmokas (2023 m. PSD įmoka yra 58,63 EUR per mėnesį).
– Registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui. Tokiu atveju valstybė už registruotus bedarbius moka PSD įmokas.
– Sukurti naujus darbo santykius arba įsteigti savo verslą.
Jeigu PSD įmokos nėra mokamos, asmuo praranda teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nedarbo draudimas išėjus iš darbo
Nedarbo draudimas suteikia finansinę paramą asmenims, kurie netenka darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai. Norint gauti nedarbo draudimo išmokas, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus:
– Turėti ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
– Būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
Jei šios sąlygos tenkinamos, asmuo gali gauti nedarbo draudimo išmoką, kuri paprastai skiriama ne ilgiau nei **9 mėnesiams per vienus metus**. Išmokos dydis priklauso nuo ankstesnių pajamų ir yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą procentinę dalį.
Svarbu pažymėti, kad jei žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, jis/-i netenka teisės į nedarbo draudimo išmokas ir valstybė už tokį asmenį nebegali mokėti PSD įmokų.
Pensijų draudimas išėjus iš darbo
Pensijų draudimas, kuris apima valstybinės socialinio draudimo pensijos kaupimą (pavyzdžiui, senatvės pensijai), nutrūksta, kai baigiasi darbo santykiai, ir už asmenį nebeskiriamos įmokos į pensijų fondą. Tačiau pensijų draudimą galima tęsti savarankiškai, savarankiškai mokant pensijų draudimo įmokas „Sodrai”.
Jeigu asmuo vėl pradeda dirbti arba užsiima savarankiška veikla, pensijų draudimas taip pat automatiškai atsinaujina, nes vėl pradedamos skirti įmokos. Kitu atveju pensijų stažas, būtinas senatvės pensijai, nedidėja.
Kokie veiksmai reikalingi, kad socialinis draudimas išliktų galiojantis?
Norint užtikrinti socialinio draudimo tęstinumą, išėjus iš darbo svarbu atlikti šiuos žingsnius:
1. **Registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui** – tai užtikrina PSD įmokų mokėjimą ir galimybę gauti nedarbo draudimo išmokas.
2. **Savarankiškai mokėti PSD įmokas**, jei neplanuojama registruotis Užimtumo tarnyboje ar pradėti naujos darbo veiklos.
3. **Pradėti naują darbą arba savarankišką veiklą**, kas automatiškai atnaujina socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
4. **Apsvarstyti pensijų draudimą savarankiškai**, jei pertrauka tarp darbo yra ilgesnė, kad vėliau tai neturėtų įtakos senatvės pensijos dydžiui.
Kuo gresia socialinio draudimo pertraukos?
Pertraukos socialinio draudimo sistemoje gali turėti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui:
– **Prarandamos teisės į nemokamą sveikatos priežiūrą**, jei PSD įmokos nėra sumokėtos.
– Sutrinka **nedarbo draudimo išmokų gavimo teisė**, jei nėra kreipiamasi į Užimtumo tarnybą.
– Gali sumažėti **senatvės pensijos dydis**, jei tam tikru laikotarpiu nebuvo pensijų draudimo įmokų.
Todėl svarbu būti atsakingam ir planuoti veiksmus, kai nusprendžiama nutraukti darbo santykius.
Išvados
Socialinio draudimo sistema Lietuvoje suteikia gyventojams svarbią apsaugą įvairiais gyvenimo atvejais, tačiau, nutraukus darbo santykius, ši apsauga tampa laikina. Sveikatos draudimas galioja dar 2 mėnesius po darbo pabaigos, nedarbo draudimas aktyvuojamas tik užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, o pensijų draudimas nutrūksta, jei nesimokamos įmokos. Todėl kiekvienas asmuo, išeidamas iš darbo, turėtų gerai susipažinti su socialinio draudimo reikalavimais ir galimybėmis, kad išvengtų nepageidaujamų pasekmių ir užtikrintų savo socialinį saugumą.