Galimybių pasas buvo vienas svarbiausių dokumentų, padėjusių Lietuvai tvarkytis su COVID-19 pandemijos iššūkiais, užtikrinant kontrolę ir žmonių saugumą. Tačiau daugelis Lietuvos gyventojų kėlė klausimus apie jo galiojimo trukmę, sąlygas bei suteikiamus privalumus. Šiame straipsnyje išsamiai išnagrinėsime, kiek laiko galiojo Galimybių pasas, kaip jis buvo naudojamas Lietuvoje ir kada bei dėl kokių priežasčių jo taikymas buvo sustabdytas.
Kaip atsirado Galimybių pasas?
Galimybių pasas buvo įvestas kaip viena iš prevencijos priemonių kovojant su COVID-19 pandemija. Jis pradėtas taikyti Lietuvoje 2021 m. gegužės mėnesį. Pagrindinis šio dokumento tikslas buvo leisti asmenims, atitinkantiems tam tikras saugumo sąlygas, laisviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, lankytis renginiuose, viešose vietose ir naudotis įvairiomis paslaugomis.
Sistemą parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sumažinti viruso plitimą ir stimuliuoti ekonominį bei socialinį gyvenimą. Galimybių pasas buvo nemokamas, jį gauti galėjo visi gyventojai, atitinkantys nustatytus kriterijus.
Kam buvo skirtas Galimybių pasas?
Galimybių pasas buvo skirtas asmenims, kurie atitiko bent vieną iš šių sąlygų:
– Buvo pilnai paskiepyti nuo COVID-19 (praėjus tam tikram laikotarpiui po paskutinės vakcinos dozės);
– Persirgo COVID-19 liga ir turėjo teigiamą PGR arba antigeno testo rezultatą, galiojantį nustatytą laiką;
– Turėjo neigiamą COVID-19 testo rezultatą (PGR arba greitojo antigeno testas);
– Turėjo atliktą antikūnų tyrimą, kurio rezultatai atitiko nustatytus kriterijus.
Šie kriterijai buvo nuolat peržiūrimi ir atnaujinami, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.
Kiek laiko galiojo Galimybių pasas?
Galimybių paso galiojimo laikas Lietuvos gyventojams priklausė nuo konkretaus pagrindo, kuriuo jis buvo išduotas. Čia pateikiamos pagrindinės situacijos:
1. Skiepijimas
Pilnai paskiepytiems asmenims Galimybių pasas galiojo tam tikrą laiką po vakcinacijos. Po dviejų pagrindinės vakcinacijos dozių (ar vienos vakcinos, pvz., „Janssen”) galiojimo trukmė buvo:
– **210 dienų** (7 mėnesiai) nuo paskutinės dozės datos.
Tačiau tiems, kurie pasiskiepijo sustiprinamąja doze, galiojimas buvo neribotas.
2. Persirgimas COVID-19
Jei asmuo buvo persirgęs COVID-19 ir užregistruotas su teigiamu testu, Galimybių paso galiojimas buvo:
– **180 dienų** (6 mėnesiai) nuo teigiamo testo rezultato datos.
3. Neigiamas testas
Asmenims, kurie norėjo gauti paslaugas atlikę COVID-19 testą, galiojimo laikas buvo labai ribotas:
– **48 valandos** nuo neigiamo antigeno testo rezultato;
– **72 valandos** nuo neigiamo PGR testo rezultato.
4. Antikūnų tyrimas
Šis kriterijus buvo taikomas tam tikrą laiką, tačiau galiausiai buvo apribotas. Kai galiojo, tai trukmė siekė keliolika savaičių nuo sertifikuoto imunologinio tyrimo datos.
Ar buvo skirtumas tarp skirtingų testų galiojimo?
Taip, svarbus skirtumas buvo nubraižomas priklausomai nuo to, kokiu pagrindu buvo duomenys apie žmogaus sveikatos būklę. COVID-19 testų rezultatai buvo vienkartinės trukmės, jų galiojimo laikas buvo trumpas. Tuo tarpu imunizuotų arba persirgusių žmonių statusas suteikė ilgesnį veikimo galiojimą.
Kada ir kodėl buvo panaikintas Galimybių pasas?
Galimybių paso taikymas Lietuvoje buvo oficialiai sustabdytas 2022 m. vasario 4 d., atsižvelgiant į gerėjančią epidemiologinę situaciją. Pasibaigus omikron atmainos sukeliamam atvejų antplūdžiui, Lietuvos sveikatos ekspertai pastebėjo, kad Galimybių paso taikymas jau neatlieka esminės kontrolės funkcijos.
Pagrindinės priežastys, lėmusios jo sustabdymą:
1. Mokslinės rekomendacijos: vis daugiau įrodymų rodė, kad net pilnai paskiepyti žmonės gali užkrėsti kitus, todėl Galimybių paso veiksmingumas mažėjo.
2. Socialinis spaudimas: daugelis gyventojų laikė šį dokumentą diskriminaciniu.
3. Ekonominiai veiksniai: kontrolių įgyvendinimas viešose vietose tapo sudėtingas ir brangus.
Koks buvo visuomenės požiūris į Galimybių pasą?
Lietuvos visuomenėje nuomonės apie Galimybių pasą ryškiai skyrėsi. Viena dalis gyventojų palaikė šią iniciatyvą, laikydami ją būtina visuomenės sveikatos apsaugai ir ekonomikos palaikymui. Kiti laikė šią sistemą priverstiniu ir diskriminaciniu ribojimu.
Kai kurios organizacijos ir politikai rinko parašus ir skundė Galimybių pasą Konstituciniam Teismui. Nors tokie teisiniai iššūkiai neturėjo greitos sėkmės, jie atspindėjo bendrąją diskusijų intensyvumą viešojoje erdvėje.
Kokia situacija dabar?
Nuo 2022 m. pabaigos Lietuvoje su Galimybių pasu susijusių reikalavimų nebėra. Šis dokumentas liko istorijoje kaip pandemijos kontrolės mechanizmas. Vis dėlto diskusijos apie jo naudą ir trūkumus prisidėjo prie gilesnio požiūrio į pandemijų valdymo priemones ateityje.
Galimybių pasas dabar yra laikomas sudėtingu, tačiau reikšmingu paminklu kovai su COVID-19 Lietuvoje. Bet kokių naujų iššūkių atveju, remiantis šia patirtimi, Vyriausybė galėtų geriau planuoti panašias priemones ar strategijas.