Galimybių pasas – tai viena iš priemonių, Lietuvoje naudota kovojant su COVID-19 pandemija, siekiant palengvinti kasdienį gyvenimą persirgusiems, pasiskiepijusiems arba testą atlikusiems asmenims. Vienas svarbiausių klausimų tarp gyventojų buvo, kiek laiko galimybių pasas galioja po persirgimo COVID-19 infekcija.
Galimybių paso įvedimo tikslas ir pagrindas
Galimybių pasas Lietuvoje buvo pristatytas kaip dokumentas, leidžiantis tam tikroms žmonių grupėms naudotis visuomenės paslaugomis ir privilegijomis pandemijos metu. Jo tikslas buvo suderinti visuomenės apsaugą nuo viruso plitimo ir verslų bei kultūrinių renginių veiklos tęstinumą. Šis dokumentas buvo svarbus įrankis norint skatinti skiepijimą ir riboti viruso plitimą.
Galimybių pasas buvo inovacija, tiesiogiai susijusi su pandemijos valdymu ir epidemiologine situacija. Jis buvo išduodamas asmenims, kurie atitiko tam tikrus kriterijus, įskaitant persirgimą COVID-19 liga.
Galimybių paso galiojimas persirgus COVID-19
Vienas iš pagrindinių būdų gauti galimybių pasą buvo dokumentuotas persirgimas COVID-19 liga. Žmonės, kurie persirgo šia infekcija, buvo laikomi įgijusiais tam tikrą laikotarpį trunkantį imunitetą, todėl jiems buvo suteikiama teisė naudotis galimybių paso privalumais.
Kiek laiko galiojo galimybių pasas persirgusiems asmenims?
Persirgusiems asmenims galimybių pasas galiojo ribotą laiką. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytus teisės aktus, nuo teigiamo PGR (polimerazės grandinės reakcijos) ar antigeno testo rezultato galimybių pasas buvo išduodamas ir galiojo 180 dienų, t. y., šešis mėnesius.
Ši galiojimo trukmė buvo pagrįsta moksliniais tyrimais, rodančiais, jog persirgimas COVID-19 dažniausiai suteikia imunitetą nuo pakartotinės infekcijos maždaug šiam laikotarpiui. Tačiau nuolat atsirandant naujoms koronaviruso atmainoms ir keičiantis epidemiologinei situacijai, šis laikotarpis galėjo būti koreguojamas.
Kaip naudoti galimybių pasą persirgus?
Norintys gauti galimybių pasą persirgę asmenys turėjo turėti oficialią dokumentaciją, įrodančią persirgimą, t. y., teigiamą PGR ar antigeno testo rezultatą. Ši informacija turėjo būti įvesta į E. sveikatos sistemą.
Galimybių pasą gauti buvo nesunku – žmonės galėjo prisijungti prie E. sveikatos portalo per elektroninę bankininkystę arba kitas patvirtintas tapatybės atpažinimo priemones, atsisiųsti jį ir, prireikus, išsaugoti telefone ar atsispausdinti.
Kokia buvo galimybių paso galiojimo problema?
Pandemijos metu besikeičianti epidemiologinė situacija lėmė ne tik visuomenės sutrikimus, bet ir pačių taisyklių kaitą. Persirgusių asmenų galimybių paso galiojimo laikotarpio apribojimai sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą visuomenėje. Kai kurie žmonės teigė, jog po persirgimo jų įgytas imunitetas turėtų galioti ilgiau nei 180 dienų. Kitas problematiškas aspektas buvo galimų naujų susirgimų rizikos vertinimas.
Vakcinos ir persirgimo derinimo įtaka galimybių pasui
Svarbu paminėti, kad žmonės, persirgę COVID-19 liga ir vėliau pasiskiepiję bent viena vakcinos doze, galėjo pratęsti galimybių paso galiojimą. Tai reiškia, kad vakcinacijos ir persirgimo derinys lėmė ilgesnį galimybių paso naudojimo laikotarpių. Toks požiūris buvo taikomas siekiant skatinti vakcinaciją ir proporcingai ilginti apsaugą nuo viruso.
Kritika ir diskusijos dėl galimybių paso
Nors galimybių pasas tapo svarbia įrankiu valdant pandemiją, jis susilaukė ir nemažai kritikos. Kai kurie žmonės jį vertino kaip diskriminacinį, siejantį teisių suteikimą su sveikatos duomenimis. Ypač aštrūs buvo debatai dėl galimybių paso galiojimo trukmės persirgusiems asmenims, nes kai kurie tyrimai rodė, jog imunitetas gali būti ilgesnės trukmės nei 180 dienų.
Taip pat kilo klausimų dėl naujų viruso atmainų poveikio persirgusių asmenų imunitetui. Kilus omikron atmainos bangai, buvo nustatyta, kad ankstesnis persirgimas suteikia mažesnę apsaugą nuo pakartotinių užsikrėtimų, todėl diskusijos dėl galimybių paso galiojimo trukmės dar labiau paspartėjo.
Galimybių paso panaikinimas
2022 metais Lietuvoje galimybių pasas buvo panaikintas. Sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į mažėjančius COVID-19 sergamumo rodiklius ir aukštesnį skiepijimo lygį. Nepaisant to, visuomenėje liko klausimų, ar šis dokumentas galėtų būti grąžintas ateityje, jei pandemija paaštrėtų.
Išvados
Galimybių pasas Lietuvoje buvo svarbus pandemijos valdymo įrankis, o jo galiojimo trukmė persirgusiems asmenims – viena aktualiausių temų, sukėlusi daug diskusijų. Persirgusiems gyventojams galimybių pasas galiojo 180 dienų, tačiau šis laikotarpis buvo tolygiai susietas su vis nauja epidemiologine situacija ir mokslinių duomenų atnaujinimu. Nors pats galimybių pasas jau nebegalioja, jo taikymo praktika išlieka svarbi analizuojant pandemijų valdymo patirtį.