„Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 yra viena iš dažniausiai naudojamų vakcinų Lietuvoje, todėl svarbu analizuoti jos veiksmingumą, galiojimo trukmę ir kitas ypatybes.
Kaip veikia „Pfizer“ vakcina?
„Pfizer-BioNTech“ vakcina, dar vadinama „Comirnaty“, yra viena iš pasaulyje pirmųjų sukurta mRNR technologijos pagrindu. Ši vakcina skatina imuninę sistemą gaminti antikūnus prieš SARS-CoV-2 virusą. Vakcina veikia perduodama genetinę informaciją ląstelėms, kurios pradeda gaminti baltymą, primenantį viruso S (spyglių) baltymą. Tai paskatina imuninei sistemai pažinti virusą ir apsiginti nuo jo, jei organizmas susiduria su COVID-19.
Protingas klausimas, kylantis daugeliui vakcinuotų žmonių, yra toks: „Kiek laiko po skiepijimo manęs apsaugo vakcina?“. Pateiksime atsakymus, remdamiesi moksliniais tyrimais, „Pfizer“ gamybos duomenimis ir sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijomis.
„Pfizer“ vakcinos veiksmingumo trukmė
Vakcinos veiksmingumo trukmė priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip žmogaus imuninės sistemos atsakas, viruso mutacijos ir laikas, praėjęs nuo paskutinės dozės suleidimo.
1. Praeina laikas po pirmųjų dviejų dozių
„Pfizer“ vakcina pirmą kartą buvo aprobuota naudojimui 2020 metais ir iš pradžių reikėjo dviejų dozių, kurias rekomenduota suleisti 21 dienos intervalu. Išsamūs tyrimai parodė, kad vakcinos veiksmingumas siekė apie 95% per pirmuosius kelis mėnesius po abiejų dozių suleidimo. Tačiau praėjus maždaug 4-6 mėnesiams, vakcinos sukelto imuniteto lygis pradėjo mažėti. Tai lėmė trečiosios (stiprinančios) dozės poreikį.
2. Stiprinamoji dozė
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, stiprinamosios (booster) dozės tapo būtinos dėl mažėjančio veiksmingumo laikui bėgant bei naujų viruso atmainų, tokių kaip „Omikron“. Tyrimai rodo, kad stiprinamoji dozė gali reikšmingai padidinti antikūnų kiekį ir imuninę apsaugą. Po stiprinamosios dozės suleisto imuniteto veiksmingumas prieš simptomines COVID-19 formas paprastai yra aukštas, tačiau po 3-6 mėnesių jis vėl pradeda mažėti.
3. Naujausių atmainų iššūkis
„Pfizer“ vakcina buvo pritaikyta kovoti su naujomis atmainomis, įskaitant „Omikron“, kurios geba dalinai išvengti imuninės sistemos atsako. Dėl šios priežasties 2022 metų pabaigoje buvo sukurta dvivalenti vakcina – ji apima originalią formulę ir yra specialiai pritaikyta kovai su „Omikron“ atmaina. Ji leidžia dar efektyviau užtikrinti apsaugą nuo naujų mutacijų.
Ar „Pfizer“ vakcina suteikia ilgalaikį imunitetą?
Nė vienas mokslininkas ar gamintojas šiuo metu nesiūlo vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar „Pfizer“ vakcina, be stiprinamosios dozės, gali užtikrinti ilgalaikį imunitetą. Paprastai vakcinacijos trukmė priklauso ne tik nuo pačios vakcinos veiksmingumo, bet ir nuo žmogaus organizmo gebėjimo išsaugoti imuninius prisiminimus bei jų greičio kovoje su infekcija. Dėl dinamiškos COVID-19 viruso prigimties nuolat atliekami ilgalaikiai tyrimai siekiant išsiaiškinti atsaką įvairiose gyventojų grupėse.
„Pfizer“ vakcina Lietuvoje: dabartinė situacija
Lietuvoje „Pfizer“ vakcina buvo vienas pagrindinių ginklų kovojant su COVID-19 pandemija. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos Statistikos departamento duomenis, dauguma Lietuvos gyventojų pasirinko „Pfizer“ vakciną dėl jos veiksmingumo ir gero šalutinio poveikio profilio.
Pagrindiniai skaičiai nuo kampanijos pradžios
1. Dviem „Pfizer“ dozėmis pasiskiepijo didelė dalis Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus žmonių (60+).
2. 2021-2022 m. stiprinamoji dozė buvo skirta prioritetinėms grupėms: sveikatos priežiūros darbuotojams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems lėtinėmis ligomis.
Ateities perspektyvos
Lietuva toliau plečia vakcinacijos kampaniją, siekdama įveikti ne tik sunkias infekcijos formas, bet ir sumažinti ligoninių apkrovas gripo sezonų metu. Naujausios rekomendacijos rudenį ir žiemą skatino gyventojus tiek revakcinaciją, tiek ir pasiskiepijimą specifiniais „Omikron“ variantams skirtomis „Pfizer“ formulėmis.
Išvados ir rekomendacijos
„Pfizer“ vakcina, nepaisant tam tikro veiksmingumo sumažėjimo bėgant laikui, išlieka viena moderniausių ir efektyviausių COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Lietuvoje vis dar rekomenduojama pasiskiepyti stiprinamąja doze, ypač naujomis atmainoms pritaikytomis formulėmis. Taigi, vakcina ne tik apsaugo nuo sunkesnių ligos formų, bet ir mažina viruso plitimo riziką visuomenėje.
Vakcinacijos veiksmingumo trukmė priklauso nuo viruso evoliucijos, tačiau reguliarios revakcinacijos kampanijos užtikrina geresnį visuomenės apsaugos lygį. Norint ilgesnės ir patikimos apsaugos, rekomenduojama vadovautis šalies sveikatos priežiūros specialistų nurodymais ir nevengti sezoninių dozių.