Galimybių pasas – tai inovatyvi sistema, kuri buvo pristatyta Lietuvoje kaip priemonė skatinti saugumą pandemijos metu, sudaryti sąlygas asmenims dalyvauti viešajame gyvenime ir tuo pačiu valdyti COVID-19 pandemijos rizikas.
Kas yra galimybių pasas?
Galimybių pasas – tai dokumentas, kuris pirmą kartą įvestas Lietuvoje 2021 metų pavasarį, reaguojant į sudėtingą COVID-19 pandemijos situaciją. Šis dokumentas buvo skirtas tam, kad sumažintų riziką žmonių susirgti ir padėtų valdžiai atlaisvinti kai kuriuos karantino draudimus.
Galimybių pasas leido pasiskiepijusiems, persirgusiems COVID-19 ar gavusiems neigiamą PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testą žmonėms dalyvauti viešuose renginiuose, lankytis kavinėse, prekybos centruose ar naudotis kitomis paslaugomis. Taip pat jis skatino vakcinavimą, nes tik žmonėms, atitinkantiems tam tikrus sveikatos kriterijus, suteikta laisvė dalyvauti aktyvesniame socialiniame gyvenime.
Kada galimybių pasas pradėjo galioti Lietuvoje?
Galimybių pasas oficialiai buvo pradėtas naudoti nuo 2021 metų gegužės 24 dienos. Šią datą Vyriausybė Lietuvoje paskelbė kaip svarbų pandemijos valdymo startą, leidžiantį palaipsniui pereiti nuo griežtų ribojimų prie lankstesnių sprendimų.
Pasas buvo pristatytas kaip modernus skaitmeninis dokumentas, kurį kiekvienas Lietuvos gyventojas galėjo gauti internetu arba, neturint galimybės naudotis technologijomis, užsisakyti popierine forma. Lietuvos gyventojai pirmosiomis dienomis aktyviai domėjosi galimybių pasu ir gausiai jį kūrė naudodamiesi Elektroninės valdžios vartų sistema.
Galimybių paso svarba tuo metu
Pagrindinė galimybių paso funkcija buvo skatinti ekonomikos atsigavimą ir socialinio gyvenimo suaktyvėjimą. Iki galimybių paso įvedimo Lietuvoje galiojo griežti ribojimai beveik visoms gyvenimo sritims. Dalis verslų, ypač restoranai, kavinės, sporto klubai ir renginių organizatoriai, buvo praktiškai uždaryti daugiau nei metus. Galimybių pasas suteikė jiems galimybę pradėti veiklą, tačiau tik laikantis saugumo reikalavimų.
Šis dokumentas taip pat vaidino svarbią prevencinę funkciją, nes jis skatino žmones skiepytis nuo COVID-19. Nors daugelyje šalių pasiskiepijimas nebuvo privalomas, galimybių pasas vadovavosi principu, kad pasiskiepiję žmonės turi tam tikrų privalumų. Tokiu būdu paskiepytiems gyventojams buvo sudarytos palankesnės sąlygos saugiai dalyvauti socialiniuose renginiuose ir vartoti tam tikras paslaugas.
Kaip veikia galimybių pasas?
Galimybių pasas Lietuvoje buvo vartotojui draugiškas dokumentas, kurį buvo galima naudoti tiek išmaniajame telefone, tiek atsispausdintu popieriumi. Gyventojai, norėję gauti galimybių pasą, turėjo prisijungti prie specialios Elektroninės valdžios vartų platformos arba specialių sveikatos priežiūros įstaigų sistemų.
Pasas buvo išduodamas remiantis šiais kriterijais:
– Pasiskiepijimas: Gyventojai, gavę bent vieną COVID-19 vakcinos dozę (tam tikrais atvejais skaičius skriejo nuo skiepų tipo), galėjo gauti galimybių pasą.
– Persirgimas: Žmonės, persirgę COVID-19 per pastaruosius 6 mėnesius ir turintys teigiamą serologinio testo arba PGR testo rezultatą, buvo tinkami gauti šį dokumentą.
– Neigiamas testas: Galimybių pasas galiojo ir žmonėms, kurie atliko COVID-19 testą ir gavo neigiamą rezultatą. PGR testas turėjo būti atliktas ne vėliau kaip prieš 48 valandas.
Pasaulio analogai ir Lietuvos sprendimai
Lietuva tapo viena pirmųjų Europos Sąjungos valstybių, įteisinusių tokį dokumentą. Šalys kaip Italija, Prancūzija arba Danija tuo metu taip pat rengė arba jau naudojo panašius sprendimus, pavyzdžiui, „COVID Green Pass“ (Žaliąjį sertifikatą). Galimybių pasas Lietuvoje veikė panašiu principu, tačiau prie jo pritaikyti niuansai atsižvelgiant į pandemijos situaciją šalyje ir valstybės sveikatos priežiūros sistemą.
Svarbu pažymėti, kad galimybių pasas veikė ne tik kaip popierinis ar skaitmeninis dokumentas, bet ir kaip simbolinė pandemijos valdymo priemonė. Šiuo pasu Lietuva dar kartą pabrėžė, kad atsakingas asmens elgesys ir visuomenės solidarumas gali turėti didžiulę įtaką kovai su pavojingomis ligomis.
Galimybių paso taikymo apimtis ir trūkumai
Pradžioje galimybių pasas buvo taikomas plačiai: restoranams, barams, sporto klubams, kino teatrams, kultūros renginiams, grožio salonams ir kitiems viešiems sektoriams. Kam pasas reikalingas, buvo nustatyta pagal teisės aktus.
Tačiau, kaip ir bet kuri kita naujovė, galimybių pasas turėjo ir prieštaravimų bei trūkumų:
1. Socialinė nelygybė: Kai kurie piliečiai jautėsi diskriminuojami, nes negalėjo ar nenorėjo pasiskiepyti.
2. Technologinės kliūtys: Vyresnio amžiaus gyventojams ar tiems, kurie neturėjo prieigos prie išmanųjų telefonų, buvo sudėtinga naudoti šią sistemą.
3. Ekonominiai iššūkiai: Nemokami ir mokami testai sukėlė diskusijas dėl papildomų išlaidų gyventojams.
Pasikeitimai ir galimybių paso pabaiga
2022 metais, pandemijos situacijai pasauliniu mastu gerėjant ir įgijus naujų mokslinių žinių apie COVID-19 virusą, galimybių pasas tapo vis mažiau reikalingas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. pradžioje paskelbė, kad galimybių paso naudojimas bus nutrauktas.
Pandemijos metu tai buvo priemonė, kuri padėjo žmonėms gyventi kiek įmanoma saugiau ir patogiau, tačiau jos funkcija, kaip ir pati pandemija, laikui bėgant keitėsi. Pasibaigus griežtam COVID-19 bangų laikotarpiui, galimybių pasą pakeitė nauji sprendimai – pavyzdžiui, ES skaitmeninis sertifikatas kelionėms ir kitos kontrolės priemonės.
Išvada
Galimybių pasas buvo reikšmingas pandemijos valdymo įrankis Lietuvoje, įsigaliojęs nuo 2021 metų gegužės 24 dienos. Jis leido užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominio ir socialinio gyvenimo tęstinumo epidemiologinio pavojaus metu. Nors jis turėjo ir savo iššūkių, o jo taikymas sulaukė įvairių vertinimų, šis sprendimas prisidėjo prie sklandesnio pereinamojo laikotarpio tarp pandemijos suvaržymų ir įprasto gyvenimo.