Įgaliojimas yra svarbus teisinis instrumentas, leidžiantis vienam asmeniui (įgaliotiniui) veikti kito asmens (įgaliojimo davėjo) vardu. Tačiau vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra: kiek laiko galioja įgaliojimas? Šiame straipsnyje aptarsime įgaliojimo galiojimo trukmę, jos nutraukimo sąlygas ir ypatybes.
Įgaliojimo galiojimo trukmė
Įgaliojimo galiojimo trukmė gali būti skirtinga, priklausomai nuo įgaliojimo pobūdžio ir šalių susitarimo. Privatiems asmenims galiojantys įgaliojimai paprastai gali būti:
1. Nustatyta trukmė
Jei įgaliojime aiškiai nustatyta galiojimo trukmė, pavyzdžiui, „šis įgaliojimas galioja iki 2024 m. birželio 30 d.“, tada jis baigia galioti pasibaigus šiam laikotarpiui. Tokiu atveju, įgaliotinis nebegali veikti įgaliojimo davėjo vardu po jo galiojimo pabaigos.
2. Neapibrėžta trukmė
Jei įgaliojimas nesuteikia konkretaus galiojimo laikotarpio, laikoma, kad jis galioja tol, kol įgaliojimo davėjas jo nepanaikina. Tačiau kartais gali būti numatytos tam tikros aplinkybės, tokiu atveju įgaliojimas gali automatiškai pasibaigti.
Panaikinimo sąlygos
Įgaliojimo davėjas turi teisę bet kada panaikinti savo suteiktą įgaliojimą. Šios aplinkybės gali būti:
1. Raštiškas įgaliojimo atsisakymas
Įgaliojimo davėjas gali informuoti įgaliotinį raštišku pranešimu apie savo sprendimą nutraukti įgaliojimą. Svarbu, kad atsisakymas būtų tinkamai dokumentuotas, kad būtų išvengta ginčų ateityje.
2. Įgaliojimo davėjo mirtis arba neveiksnumas
Įgaliojimas automatiškai pasibaigia, jei įgaliojimo davėjas miršta arba tampa teisiškai neveiksnus. Tokiu atveju įgaliotinis privalo sustoti vykdyti bet kokias operacijas, kurios buvo vykdomos įgaliojimo pagrindu.
3. Įgaliojimo davėjo nusprendimas
Įgaliojimo davėjas turi teisę bet kada pakeisti įgaliotinį arba sąlygas, kuriomis veikiama. Tai gali būti daroma tiek raštu, tiek žodžiu, tačiau visada rekomenduojama raštiškai dokumentuoti visus pokyčius, kad būtų išvengta galimų nesusipratimų.
Praktinės rekomendacijos
Nors kiekvieno įgaliojimo galiojimo trukmė gali skirtis, patartina:
1. Aiškiai nurodyti galiojimo datą
Ruošiant įgaliojimą, svarbu aiškiai nurodyti galiojimo laikotarpį, kad nebūtų jokių dviprasmių ar nesusipratimų ateityje.
2. Informuoti įgaliotinį apie galiojimą
Įgaliojimo davėjas turi užtikrinti, kad įgaliotinis būtų informuotas apie galiojimo trukmę ir sąlygas, kad jis žinotų, kada turi teisę veikti.
3. Laikytis teisinių reikalavimų
Svarbu laikytis visų teisinių reikalavimų, kad įgaliojimas būtų pripažintas galiojančiu. Tai apima ir reikiamų dokumentų paruošimą, ir formų užpildymą, jei to reikalauja įstatymai.
Išvados
Kiek laiko galioja įgaliojimas, nesunku pasakyti, nes tai priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Visada geriausia aiškiai nurodyti galiojimo datą ir nepriklausomai stebėti bet kokius pokyčius, kurie gali paveikti tiek įgaliojimo davėjo, tiek įgaliotinio teises. Suprasdami, kada ir kaip įgaliojimas gali būti nutrauktas, galite apsaugoti savo teisinius interesus ir užtikrinti sklandų procedūrų vykdymą.