Galimybių pasas – vienas svarbiausių instrumentų, įvestų pandemijos laikotarpiu Lietuvoje, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą ir palaikyti visuomenės sveikatą bei ekonominį gyvenimą. Nors ši priemonė buvo itin diskutuotina ir sulaukė įvairių nuomonių, svarbu suvokti, kaip ilgai galioja šis dokumentas ir kokios sąlygos lemia jo pratęsimą ar galiojimo nutraukimą.
Kas yra galimybių pasas?
Galimybių pasas – tai oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo atitinka nustatytus kriterijus, leidžiančius jam dalyvauti tam tikrose veiklose ar lankytis viešose vietose pandemijos metu. Šių kriterijų pagrindu valstybė ribojo ar liberalizavo priėjimą prie įvairių paslaugų ir renginių, siekiant apsaugoti jautriausias visuomenės grupes nuo užsikrėtimo.
Galimybių pasas galėjo patvirtinti:
– Kad žmogus yra pasiskiepijęs nuo COVID-19;
– Kad jis persirgo COVID-19 liga ir turi imunitetą;
– Kad asmuo turi neigiamą COVID-19 testų rezultatą, atliktą tam tikru laikotarpiu.
Galimybių paso galiojimo laikas
Galimybių paso galiojimo trukmė priklauso nuo to, kokiu pagrindu jis buvo išduotas. Atsižvelgiant į skirtingas kriterijas, galiojimo termino trukmė gali kisti, todėl pateikiame detalią informaciją apie kiekvieną atvejį:
1. Pasiskiepijusiems asmenims
Jei asmuo yra pilnai pasiskiepijęs nuo COVID-19, galimybių paso galiojimas buvo taikomas remiantis tuo, kada ir kokia vakcina jis buvo skiepytas. Lietuvoje vakcinos tipas ir laikas po skiepijimo yra itin svarbūs:
– „Comirnaty“ (Pfizer–BioNTech), „Moderna“ arba „Janssen“ vakcinos atveju, galiojimo laikas prasidėjo praėjus 2 savaitėms po pilnos vakcinacijos schemos (pavyzdžiui, po antros dozės Pfizer atveju).
– Tačiau tam buvo įvestas ir ribojimas: jei po antrosios dozės praėjo daugiau nei 210 dienų (7 mėnesiai), reikėjo atlikti stiprinamąją vakciną, kad galimybių paso galiojimas būtų pratęstas.
2. Persirgusiems asmenims
Asmenys, kurie persirgo COVID-19 ir tai patvirtino oficialiu PGR arba antigenų tyrimu, galėjo naudotis galimybių pasu ribotą laiką.
– Galimybių pasas galiojo 180 dienų nuo teigiamo PGR arba antigenų testo rezultato datos. Po šio laikotarpio galiojimas baigdavosi, nebent asmuo pasiskiepydavo bent viena vakcinos doze, kas automatiškai prailgindavo galimybių paso galiojimą.
3. Asmenims su neigiamu testu
Kai kurie žmonės pasidarydavo COVID-19 testą, norėdami gauti galimybių pasą laikinai.
– Atlikus PGR testą, galimybių pasas buvo aktyvuojamas ir galiojo 72 valandas.
– Antigenų testas suteikdavo dar trumpesnį galiojimą – ne ilgiau kaip 48 valandas.
Ar galimybių pasas vis dar reikalingas Lietuvoje?
Pandemijos aplinkybės nuolat keitėsi, todėl Lietuvos Vyriausybė 2022 metais nusprendė atsisakyti galimybių paso reikalavimo kasdieniniame gyvenime. Šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad vakcinacijos lygis Lietuvoje buvo pakankamai aukštas, o sergamumas ir intensyvaus gydymo atvejų skaičius sumažėjo.
Nors kai kuriose Europos šalyse galimybių paso analogai vis dar naudojami (ypač taisyklėms įvedant didėjant susirgimų bangai), Lietuvoje ši priemonė tapo nebeaktuali. Tačiau svarbu žinoti, kad galimybių pasų įvedimo galimybė galėtų būti atnaujinta esant ekstremalioms aplinkybėms.
Ką verta žinoti ateičiai?
Nors galimybių pasas jau tapo praeities dalimi, šis įrankis parodė, kaip svarbu greitai reaguoti į visuomenės sveikatos krizę ir pritaikyti skirtingas valdymo strategijas. Pandemijos valdymo patirtis, įgyta Lietuvoje naudojant galimybių pasus, gali būti naudingai pritaikyta ateityje. Be to, tokio dokumento atgaivinimo scenarijai taip pat turėtų būti aiškiai reglamentuoti, kad gyventojai galėtų jaustis saugūs ir užtikrinti dėl savo teisių.
Galimybių paso galiojimo terminai gali būti naudinga informacija, jei tokia priemonė būtų naudojama vėl. Svarbu sekti sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijas ir užtikrinti, kad esate tinkamai pasiruošę bet kokiems galimiems pokyčiams visuomenės sveikatos srityje.
Apibendrinant, galimybių pasas buvo vertingas įrankis pandemijos metu, tačiau jo galiojimo laikas ir taisyklės priklausė nuo daugelio individualių veiksnių, tokių kaip vakcinacija, persirgimas ar testų atlikimo dažnumas.