COVID-19 vakcinacija tapo viena reikšmingiausių visuomenės sveikatos priemonių kovojant su pasauline pandemija, o „Pfizer-BioNTech“ vakcina užima ypatingą poziciją tarp labiausiai naudojamų vakcinų Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Kaip veikia „Pfizer-BioNTech“ vakcina?
„Pfizer-BioNTech“ vakcina, dar vadinama „Comirnaty“, paremta mRNR (informacinės ribonukleorūgšties) technologija, kuri savo veikimo principu yra revoliucinė. Vakcinoje nėra tiesiogiai viruso fragmentų – vietoj to, organizmui pateikiama informacija, kaip gaminti nedidelę viruso dalelę (spyglių baltymą). Tai leidžia imuninei sistemai išmokti atpažinti SARS-CoV-2 virusą ir kovoti su juo, jei būtų užsikrėsta.
Kokia „Pfizer“ vakcinos veiksmingumo trukmė?
Ilgesnį laiką buvo diskutuojama, kiek iš tikrųjų galioja „Pfizer“ vakcinos sukuriama apsauga. Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad pradinė vakcinos veiksmingumo prieš sunkias ligos formas trukmė siekia bent kelis mėnesius. Paprastai vakcinos pradinė apsauga gali būti stipri 4–6 mėnesius po pilno pirminio skiepijimo (dviejų dozių kurso).
Naujausi tyrimai rodo, kad laikui bėgant imunitetas palaipsniui mažėja, priklausomai nuo individualių veiksnių: amžiaus, lėtinių ligų buvimo ar imuninės reakcijos stiprumo. Vyresnio amžiaus žmonėms imunitetas silpnėja greičiau nei jauniems sveikiems asmenims, todėl jiems dažniau rekomenduojami pastiprinantys skiepai.
Trečiųjų ir ketvirtųjų dozių poreikis
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, 2021–2023 metais aktyviai buvo taikomos papildomos vakcinacijos dozės. Trečioji dozė (dar vadinama sustiprinamąja doze) buvo rekomenduojama kaip priemonė, skirta atnaujinti mažėjantį imuninį atsaką ir sustiprinti apsaugą nuo naujų COVID-19 atmainų, tokių kaip Delta ir Omicron.
Ketvirtoji dozė, dažnai skirta vyresnio amžiaus ar rizikos grupėms priklausantiems asmenims, taip pat tapo įprasta praktika. Tyrimai rodo, kad pastiprinančios dozės gali reikšmingai atkurti apsaugą nuo viruso, sumažindamos infekcijos pavojų ir sunkių COVID-19 formų tikimybę.
Ar reikia kasmetinių skiepų? Vakcinos aktualija Lietuvoje
Kai kurie ekspertai lygina COVID-19 su sezoniniu gripu – kadangi atsiranda naujų viruso atmainų, vadinamųjų variantų, kasmetinė vakcinacija gali tapti įprasta praktika. Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai nuolat stebi mokslinius tyrimus ir vakcinacijos efektyvumo duomenis. Pagal jų rekomendacijas, daugeliui gyventojų gali būti siūloma sezoninė vakcina, ypač jei atsiranda didesnė rizika dėl naujų viruso variantų.
„Pfizer“ vakcinos veiksmingumas prieš naujas atmainas
SARS-CoV-2 virusas nuolat mutuoja, todėl pandemijos metu pasirodė kelios svarbios atmainos, tokios kaip Delta, Omicron ir kitos po jų sekusios Omicron subvariantai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pradinis „Pfizer“ vakcinos veiksmingumas prieš simptomines infekcijas yra mažesnis prieš Omicron atmainą nei prieš ankstesnes, tačiau vakcinos teikiama apsauga nuo sunkių ligos formų lieka pakankamai aukšta.
Tam, kad būtų geriau pritaikyta vakcina prieš šias naujas atmainas, „Pfizer-BioNTech“ kartu su kitomis farmacijos kompanijomis pradėjo kurti ir platinti specifiniams variantams pritaikytas vakcinas. Lietuvoje tokios pritaikytos vakcinos buvo taikomos ir naudojamos pastiprinamosioms dozėms, siekiant kuo geriau apsaugoti gyventojus.
Ar vakcinos apsauga priklauso nuo užsikrėtusiųjų sveikatos būklės?
Taip, vakcinos poveikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus imuninio atsako stiprumo. Užsikrėtusiųjų, turinčių silpną imuninę sistemą (pavyzdžiui, onkologiniai ligoniai ar imunosupresinius vaistus vartojantys žmonės), imunitetas gali būti lėtesnis arba trumpiau trunkantis. Dėl to tokiems asmenims dažnai rekomenduojamos papildomos vakcinacijos dozės.
Be to, asmenys, kuriems rūpi apsaugoti savo šeimas bei artimuosius, dažnai nusprendžia vakcinuotis ne tik dėl asmeninės apsaugos, bet ir siekiant sumažinti viruso plitimo riziką.
Lietuvos vakcinacijos strategija
Lietuvoje vakcinavimo programos vientisumą užtikrina SAM ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Vakcinavimo procesas vykdomas pagal prioritetines grupes – pirmiausia paskiepijant medicinos darbuotojus, senjorus ir rizikos grupėms priklausančius gyventojus, o vėliau – visą likusią visuomenę.
Vaccine prieinamumas Lietuvoje užtikrina, kad gyventojai galėtų be didelių trikdžių gauti tiek pirmąsias vakcinas, tiek sustiprinančias dozes. Vakcinavimas yra nemokamas, o informacija apie naujas vakcinas skelbiama viešai, siekiant skatinti pasitikėjimą šiuo procesu.
Išvada: kiek ilgai galioja „Pfizer“ vakcinos apsauga?
„Pfizer-BioNTech“ vakcinos veiksmingumas, kaip rodo moksliniai tyrimai, yra labai aukštas, tačiau natūralus imuniteto mažėjimas laikui bėgant yra neišvengiamas reiškinys. Daugelis asmenų, gavę pagrindines dvi dozes, gali jaustis apsaugoti nuo sunkių COVID-19 formų 4–6 mėnesius. Po to rekomenduojamos sustiprinančios dozės, kurios ne tik atnaujina imunitetą, bet ir padeda prisitaikyti prie naujų atmainų.
Lietuvoje nuolat atnaujinamos vakcinacijos strategijos ir sekamos mokslininkų rekomendacijos užtikrina, kad gyventojai būtų apsaugoti kuo efektyviau. Tiesa, kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į vakciną, todėl svarbu pasitarti su gydytoju dėl individualaus skiepijimosi plano, ypač jeigu priklausote rizikos grupei.