Antikūnų sertifikatas yra viena iš priemonių, naudotų pandemijos metu siekiant patikrinti, ar žmogus persirgo COVID-19 liga ir taip įgijo imunitetą. Nors vakcinacija buvo pagrindinis įrankis kovojant su koronavirusu, persirgusiųjų imunitetas taip pat buvo laikomas svarbia apsaugos nuo ligos dalimi. Lietuvoje antikūnų sertifikato galiojimo trukmė buvo viena iš aktyviai svarstytų temų, nes šis dokumentas turėjo įtakos tam tikroms socialinėms ir profesinėms veikloms. Šiame straipsnyje analizuojama, kiek galioja antikūnų sertifikatas Lietuvoje, kokios buvo jo išdavimo sąlygos ir kaip keitėsi šie reglamentai pandemijos metu.
Kas yra antikūnų sertifikatas?
Antikūnų sertifikatas – tai dokumentas, kuris patvirtina, jog žmogaus kraujyje yra aptikta tam tikra koncentracija COVID-19 viruso antikūnų. Antikūnai susidaro po persirgimo šia virusine infekcija arba po vakcinacijos. COVID-19 antikūnai lemia tam tikrą organizmo apsaugą nuo pakartotinio užsikrėtimo. Nors šio apsaugos lygio trukmė ir stiprumas gali skirtis priklausomai nuo organizmo ypatybių bei viruso atmainos, turėti antikūnų buvo laikoma svarbia persirgusiųjų statuso patvirtinimo sąlyga.
Tyrimų rezultatai apie antikūnų kiekius ir jų poveikį buvo nuolatos atnaujinami. Kadangi pandemijos metu mokslininkai vis dar mokėsi suprasti viruso ir imuniteto sąveiką, galiojančių teisės aktų ir politikos gairių įvairovė taip pat išliko didelė.
Antikūnų sertifikato galiojimo terminas Lietuvoje
Lietuvoje antikūnų sertifikato galiojimo trukmė pandemijos metu laikui bėgant kito, priklausomai nuo naujausių epidemiologinių duomenų ir mokslinių tyrimų rezultatų.
1. Pradinis galiojimo laikotarpis
Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad antikūnų sertifikatas Lietuvoje buvo įvestas kaip viena iš priemonių užtikrinti žmonių judėjimą ir galimybę dalyvauti veiklose, kur buvo reikalaujama COVID-19 atitikties dokumentų, pavyzdžiui, Galimybių paso. Iš pradžių sertifikato galiojimo terminas buvo nustatytas 90 dienų nuo antikūnų rodiklių patvirtinimo dienos. Šis laikotarpis buvo pasirinktas atsižvelgiant į mokslinius duomenis, rodančius, kad imunitetas po persirgimo gali išlikti apie 3 mėnesius.
2. Naujausi įstatymų ir gairių pokyčiai
Pandemijos eigoje galiojimo laikotarpis kelis kartus buvo peržiūrėtas. 2022 metais Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Europos Sąjungos rekomendacijomis, antikūnų sertifikato galiojimo laiką prailgino iki 180 dienų (6 mėnesių). Šis pratęsimas atspindėjo mokslinių tyrimų duomenis, kad didesnei daliai žmonių imunitetas po persirgimo gali išlikti bent pusę metų.
Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvoje buvo svarbu ne tik tai, ar žmogus turi antikūnų, bet ir jų kiekis. Antikūnų testas turėjo būti atliktas akredituotose sveikatos priežiūros įstaigose, o rezultatų patikimumas turėjo atitikti nustatytus kriterijus.
Kaip buvo išduodamas antikūnų sertifikatas?
Lietuvoje norint gauti antikūnų sertifikatą, buvo reikalingas oficialus COVID-19 antikūnų testas. Šis testas buvo atliekamas medicinos laboratorijose, kur buvo nustatomas imunoglobulinų G (IgG) lygis. Buvo reikalaujama, kad rezultatas pasiektų arba viršytų nustatytą ribą, kuri rodė imuniteto buvimą.
Po teigiamo testo žmogus galėjo kreiptis dėl antikūnų sertifikato į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją arba įgaliotąją instituciją. Sertifikatas buvo išduodamas elektroniniu formatu per Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS) arba pateikiamas popierine forma.
Ką reikėjo žinoti apie antikūnų sertifikato panaudojimą?
Gavus antikūnų sertifikatą, galima buvo laikinai naudotis tam tikromis lengvatomis pandemijos metu, pavyzdžiui:
– Dalintis Galimybių pasu, kuris suteikė prieigą prie viešų renginių, restoranų, prekybos centrų, sporto klubų ir kitų paslaugų.
– Neretai tai taip pat leido išvengti saviizoliacijos kelionių metu, jei buvo įrodyta, kad žmogus persirgo COVID-19.
Vis dėlto būtina pabrėžti, kad sertifikato galiojimo trukmė nebuvo garantija, jog žmogus yra visiškai apsaugotas nuo pakartotinio užsikrėtimo ar kad galiojančios taisyklės nepasikeis.
Kritika ir ginčai
Antikūnų sertifikato taikymas Lietuvoje kėlė kai kurių žmonių bei ekspertų abejones. Pirmasis probleminis aspektas buvo mokslinės žinios apie antikūnų apsaugos trukmę trūkumas ir tai, kad žmonėms su mažesniu antikūnų lygmeniu buvo ribojamos teisės naudotis sertifikatu, nors jų imuninis atsakas teoriškai galėjo būti pakankamas. Taip pat kai kurie teigė, kad antikūnų sertifikatas skatina diskriminaciją tarp persirgusiųjų ir nevakcinavusių asmenų.
Kitas kritikos objektas buvo tai, kad ne visos laboratorijos, atliekančios antikūnų testą, buvo vienodai standartizuotos, todėl rezultatai galėjo skirtis. Be to, vyko diskusijos apie tai, ar antikūnų testai tiksliai parodo apsaugos nuo ligos lygį.
Išvados
Antikūnų sertifikato galiojimo laikotarpis Lietuvoje buvo viena iš aktualiausių temų COVID-19 pandemijos valdymo metu. Nuolatiniai mokslinių duomenų atnaujinimai ir epidemiologinės padėties kaita lėmė priimtų sprendimų dinamiškumą. Šiuo metu svarbiausia yra apsaugoti visuomenės sveikatą ir atsižvelgti į aukščiausius mokslo standartus.
Nors antikūnų sertifikatas praeityje suteikė galimybę persirgusiems žmonėms dalyvauti kasdienėje veikloje su mažesniais ribojimais, svarbu pripažinti, kad vakcinacija išlieka patikimesniu būdu apsaugoti nuo sudėtingo COVID-19 ligos eigos. Todėl ateityje tokio tipo sertifikatai greičiausiai taps mažiau reikšmingi, tačiau jie tikrai paliko savo pėdsaką pandemijos valdymo istorijoje.