Pirkimo-pardavimo sutartis yra vienas iš svarbiausių įrankių tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kai kalbama apie nuosavybės perleidimą ar įsigijimą. Tačiau dažnai kyla klausimas, kiek laiko galioja pirkimo-pardavimo sutartis Lietuvoje? Nors tai labai plati tema, galiojimo trukmė priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip sutarties rūšis, teisės aktai ir konkrečios sutarties sąlygos.
Kas yra pirkimo-pardavimo sutartis?
Pirmiausia, supraskime, ką apima pirkimo-pardavimo sutartis. Tai yra teisinis susitarimas, pagal kurį viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teisę į daiktą arba paslaugą, o kita šalis (pirkėjas) įsipareigoja už tai sumokėti nustatyto dydžio pinigų sumą. Pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma tiek raštu, tiek žodžiu, tačiau tam tikrais atvejais galioja specialios taisyklės.
Ar pirkimo-pardavimo sutartis turi galiojimo terminą?
Lietuvos teisės aktuose nėra konkrečiai nurodytas bendrasis pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpis. Tačiau sutarties galiojimas gali priklausyti nuo kelių aspektų:
1. Sutarties vykdymo laikotarpis
Pirmiausia, sutarties galiojimą lemia sąlygos, numatytos pačioje sutartyje. Jei sutartis apibrėžia, kad ji galioja iki tam tikros pirkimo-pardavimo operacijos įvykdymo (pavyzdžiui, iki mokėjimo už prekę ar nuosavybės perdavimo), tada pasibaigus šioms sąlygoms sutartis laikoma įvykdyta ir daugiau nebelaikoma galiojančia.
2. Specialūs terminai pagal Civilinį kodeksą
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, bendri sutartiniai reikalavimai ir jų vykdymo terminai taikomi įvairioms sutartims, įskaitant pirkimo-pardavimo. Kaip viena iš pagrindinių taisyklių – sutartis laikoma galiojančia tiek, kiek reikia jos vykdymui, nebent šalys aiškiai numato kitokį galiojimo terminą.
Civiliniame kodekse taip pat aprašomi pretenzijų dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo senaties terminai:
– **Bendrasis terminas** (šalys gali vadovautis pagal civilinį kodeksą) yra treji metai. Tai reiškia, kad dėl galimų ginčų ar kompensacijų asmuo gali kreiptis į teismą per šį laikotarpį.
– Ypatingais atvejais taikomi specialieji terminai, kuriuos gali nustatyti kita sutarties rūšis arba rašytinis susitarimas.
Pastaba: pirkimo-pardavimo sutartims, susijusioms su nekilnojamojo turto perleidimu, galioja griežtesnės taisyklės, kurios reglamentuoja tiek formos reikalavimus, tiek galiojimo terminus. Jos yra numatytos atskiruose teisės aktuose.
Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties galiojimas
Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamajam turtui, galioja specialios procedūros ir reikalavimai:
1. Notarinė forma
Pagal Lietuvos teisę, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Jei sutartis nesudaryta pagal notaro patvirtinimą, ji laikoma negaliojančia. Taip pat notaras užtikrina, kad sutartis būtų užregistruota Registrų centre.
2. Galiojimo terminas
Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis galioja tol, kol abiejų šalių įsipareigojimai bus pilnai įgyvendinti. Tai reiškia, kad sutartis gali būti laikoma užbaigta, kai pirkėjas visiškai atsiskaito su pardavėju (sumoka visą sutartą sumą), o pardavėjas perduoda nuosavybės teisę į turtą pirkėjui.
Ką daryti, jei pasibaigė sutarties galiojimo terminas?
Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartis turi aiškiai nurodytą galiojimo terminą, jis turi būti laikomasi. Jei terminas pasibaigė, tačiau abi šalys vis dar nori tęsti sutartinius santykius, būtina sudaryti naują sutartį arba pratęsti esamą.
- Jei sutartis apibrėžia tam tikras sąlygas, vadinamąją automatinio pratęsimo nuostatą, ji gali toliau galioti nustatytomis sąlygomis.
- Tačiau, jei sutarties sąlygos nėra aiškiai apibrėžtos, kilo nesutarimų ar buvo praleistas senaties terminas, ginčai gali būti sprendžiami teisminiu būdu.
Išvada
Pirkimo-pardavimo sutarties galiojimas pirmiausia priklauso nuo to, kokia tai sutarties rūšis bei kas numatyta jos sąlygose. Paprasčiausiems pirkimo atvejams, kuomet prekes ar paslaugas pirkėjas perka ir atsiima iš karto, tokios sutartys dažniausiai nustoja galioti jau po prekių perdavimo. Tačiau sudėtingesnių perleidimo sandorių (ypač nekilnojamojo turto) atveju galiojimas yra ilgalaikis arba reikalaujantis specialių įsipareigojimų iš šalies pusės.
Jei kyla abejonių ar klausimų dėl specifinės sutarties sudarymo ar vykdymo terminų, rekomenduojama kreiptis į teisininką ar notarą, kuris gali padėti tinkamai išaiškinti sutarties sąlygas ir jų galiojimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.