Lietuvoje, kaip ir daugelyje demokratinių valstybių, teisės aktų hierarchija yra griežtai apibrėžta siekiant užtikrinti teisėtumą bei teisinės valstybės principų įgyvendinimą. Vienas iš pagrindinių klausimų, kylantis šiuose rėmuose – ar įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijai, lieka galiojantis? Šis klausimas gali iškilti ne tik teisininkams, bet ir paprastiems piliečiams, todėl verta detaliai jį išanalizuoti ir išnagrinėti remiantis Lietuvos teisine sistema.
Teisinės hierarchijos pagrindai Lietuvoje
Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje veikia griežta teisinė normų hierarchija. Pagrindinis visų teisės aktų šaltinis yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri priimta 1992 m. referendumo būdu. Konstitucija yra aukščiausią juridinę galią turintis dokumentas, kuris nustato valstybės valdymo principus, žmogaus teises ir laisves bei svarbiausias teisės normas.
Konstitucijos vaidmuo teisinėje sistemoje
Konstitucija yra viršesnė už visus kitus teisės aktus. Tai reiškia, jog jokie įstatymai, Vyriausybės nutarimai, ministerijų įsakymai ar kiti norminiai teisės aktai negali prieštarauti Konstitucijai. Ši viršenybė yra esminis teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas ir pačioje Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis nurodo, kad jokie teisės aktai negali prieštarauti Konstitucijai, o jei prieštarauja, jie neturi galios.
Kas atsitinka, jei įstatymas prieštarauja Konstitucijai?
Įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijai, negali būti laikomas teisėtu ir neturi būti taikomas. Tačiau šio klausimo nagrinėjimas Lietuvos teisės sistemoje yra suteiktas Konstituciniam Teismui, kuris turi tik jam pavestas teises spręsti dėl įstatymų, kitų teisės aktų arba jų dalių atitikimo Konstitucijai. Tai reiškia, kad kol įstatymo prieštaravimas Konstitucijai nebuvo patvirtintas Konstituciniame Teisme, toks įstatymas laikomas galiojančiu.
Konstitucinio Teismo vaidmuo
Konstitucinis Teismas yra viena svarbiausių institucijų Lietuvos teisinėje sistemoje. Jo pagrindinis uždavinys – vykdyti konstitucinę priežiūrą, tai yra nagrinėti, ar teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Būtent Konstitucinis Teismas galutinai sprendžia, ar įstatymas arba jo dalis gali būti laikomi nesuderinamais su Konstitucija.
Procesas dėl įstatymo pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai
Procesas, kuriuo nustatoma įstatymo (ar kito norminio akto) atitiktis Konstitucijai, yra aiškiai reglamentuotas. Šią procedūrą inicijuoti gali:
1. Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė.
2. Respublikos Prezidentas.
3. Seimas.
4. Teismai, nagrinėjantys konkrečias bylas, kuriose kyla abejonių dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas išnagrinėja pateiktą prašymą ir, jei nustatoma, jog teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai, priima atitinkamą sprendimą.
Kokia yra įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pasekmė?
Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą, kad įstatymas arba jo dalis prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas netenka galios nuo tokio sprendimo paskelbimo dienos. Konstitucijos viršenybės principas reiškia, jog negaliojančiu pripažintas įstatymas negali būti taikomas jokiose praktinėse situacijose.
Judėjimas link teisėtvarkos tobulinimo
Lietuvos teisinėje sistemoje svarbiausias uždavinys yra užtikrinti, kad teisės aktų leidyba, interpretacija ir taikymas atitiktų Konstitucijos principus. Konstitucijos viršenybė užtikrina, kad būtų ginamos žmogaus teisės ir teisėti interesai.
Nepaisant to, įstatymų kolizijos su Konstitucija atvejai atskleidžia tam tikras problemas teisės aktų kūrimo ir priėmimo procese. Tokios situacijos kartais kyla dėl nepilno teisinių normų suderinimo, netikslumo įstatymo formuluotėse arba dėl naujų aplinkybių, neprieštiesiogiai modeliuotų įstatymu. Štai kodėl būtina nuolatinė teisinė analizė ir patobulinimai.
Išvados
Lietuvoje, kaip ir kitose teisinėse valstybėse, įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijai, negalioja. Tačiau kol toks prieštaravimas nenustatytas Konstitucinio Teismo sprendimu, toks teisės aktas yra galiojantis ir taikomas. Konstitucijos viršenybė, Konstitucinio Teismo vaidmuo bei teisės aktų derinimo procesai yra kertiniai elementai, užtikrinantys teisinės valstybės principų laikymąsi Lietuvoje. Todėl ypač svarbi tampa tiek pilietinė bei teisinė sąmonė, tiek profesionalus teisės aktų rengimo ir tikrinimo procesas.