Skiepai yra vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos priemonių, padedančių apsaugoti žmones nuo įvairių ligų. Tačiau žmonėms dažnai kyla klausimų apie vakcinacijos galiojimą ir tai, kiek laiko po skiepijimo imuninė sistema išlieka aktyvi. Šiame straipsnyje aptarsime, iki kada galioja skiepas, kaip yra nustatoma skiepų trukmė ir kokie veiksniai gali paveikti imuninį atsaką.
Skiepų rūšys ir jų galiojimo laikotarpiai
Skiepų galiojimo laikotarpiai labai priklauso nuo vakcinos tipo, ligos, nuo kurios ji apsaugo, bei žmogaus amžiaus ir sveikatos būklės.
1. Vaikų vakcinos
Vaikai nuo mažų dienų yra skiepijami nuo įvairių ligų, tokių kaip tymų, raudonukės, epideminio parotito ir kt. Šios vakcinos dažniausiai suteikia ilgalaikę apsaugą, tačiau gali prireikti papildomų skiepų.
Pavyzdžiui: Tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina paprastai yra efektyvi iki 10–20 metų. Tačiau po 12 metų amžiaus rekomenduojama skiepyti su papildomu boosteriu, kad būtų užtikrinta ilgalaikė apsauga.
2. Suaugusiųjų vakcinos
Suaugusiems žmonėms taip pat skiriamos įvairios vakcinos. Pavyzdžiui, kiekvienam suaugusiam rekomenduojama kas 10 metų gauti difterijos, stabligės ir pertussis vakciną (Tdap).
Skiepų galiojimo laikotarpiai: Difterijos ir stabligės vakcina laikoma veiksminga apie 10 metų, po to rekomenduojama gauti boosterinį skiepą.
3. COVID-19 vakcinos
COVID-19 vakcinų atveju situacija yra dar sudėtingesnė, nes virusas nuolat mutuoja, o naujos atmainos gali reikalauti naujų vakcinų.
Galiojimo trukmė: Tyrimai rodo, kad pilnai paskiepijus vakcinomis, tokiomis kaip „Pfizer-BioNTech“ ar „Moderna“, apsauga gali sumažėti praėjus maždaug 6 mėnesiams. Todėl daugelyje šalių rekomenduojamas boosteris, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir rizikos grupėms.
Imuninė atmintis ir skiepų efektyvumas
Imuninė sistema turi gebėjimą „atsiminti“ ligas ir organizmo kontaktą su pateiktomis vakcinomis. Tai vadinama imunine atmintimi.
Kaip veikia imuninė atmintis?
Po pirmojo skiepo organizmas pradeda gaminti antikūnus ir prisiminimo ląsteles. Šios ląstelės lieka organizme ilgą laiką ir gali aktyvuotis, kai organizmas susiduria su užkratu.
Tačiau: Laikui bėgant, antikūnų kiekis gali sumažėti, o organizmo gebėjimas reaguoti į infekcijas pasidaro mažesnis. Dėl šios priežasties skiepų efektyvumas priklauso ne tik nuo skiepų rūšies, bet ir nuo individo imuninės sistemos būklės.
Veiksniai, įtakojantys skiepų galiojimo trukmę
Yra keletas veiksnių, galinčių paveikti, kiek ilgai skiepas bus veiksmingas:
1. Amžius: Jaunesni vaikai dažnai turi stipresnį imuninį atsaką nei vyresni suaugusieji.
2. Sveikatos būklė: Asmenys su susilpnėjusia imunine sistema gali nepasiekti lygiai tokios pat apsaugos, kaip sveiki asmenys.
3. Liga: Kai kurios ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar lėtinės plaučių ligos, gali sumažinti organizmo gebėjimą reaguoti į vakcinas.
4. Infekcijos rizika: Kontaktas su virusu ar bakterija gali sumažinti skiepo efektyvumą, ypač jei organizmas nebuvo skiepytas neseniai.
Išvados ir rekomendacijos
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skiepams galioja skirtingi terminai, priklausomai nuo vakcinos rūšies ir individualios paciento būklės.
Norint išlaikyti imuninį atsaką ir apsaugą, žmonės turėtų sekti rekomendacijas dėl boosterinių skiepų ir reguliariai konsultuotis su savo gydytoju. Be to, būtina atkreipti dėmesį į naujienas apie vakcinas ir jų galiojimo laikotarpį, ypač kalbant apie naujas ligas ir virusų atmainas.
Optimali vakcinacija ir reguliari sveikatos patikra gali užtikrinti ilgalaikę saugą tiek asmeniui, tiek visuomenei.